plėšininkas

plėšiniñkas (-ỹkas), -ė smob. (2) 1. kas dirba plėšinius: Chemijos pramonė duoda plėšininkams galingą priemonę derliui padidinti – herbicidus sp. Plėšininkai per trejus ketverius metus suarė daugiau kaip 40 milijonų hektarų naujos žemės sp. 2. NdŽ žr. 2 plėšikas 1. 3. žr. 2 plėšikas 2: Muitininkai ... buvo žmonės godinykai, plėšinykai, kurie, kitų žmonių prakaito ir lobio trokšdami, kuo tiktai primanydavo, lupo ir jų kraujį išsiurbė BPII356.